Valstybės įmonės efektyvumą didina ir japoniška LEAN sistema


Interviu su AB „Lietuvos geležinkeliai“ vadovu Stasiu Dailydka.

Šaltinis: lrytas.lt, 2016-08-05; 14:48.

 

Skaičiuojama, kad jeigu visos Lietuvos valstybės įmonės dirbtų pačiu efektyviausiu režimu, jos galėtų atnešti Lietuvos biudžetui papildomus kelis šimtus milijonų eurų.

Kai tokie dideli reikalavimai, „Lietuvos geležinkelių“ vadovas Stasys Dailydka sako, kad pusryčiai – šventas dalykas, nes prie pietų dažniausiai tiesiog nėra kada prisėsti.

 

S. Dailydka dešimt metų vadovauja dešimčiai tūkstančių darbuotojų ir kasdien laviruoja tarp akcininkės – valstybės – viešųjų įpareigojimų ir reikalavimo uždirbti pelnus, kai į nugarą alsuoja konkurentai krovinių vežėjai iš Lietuvos ir kaimyninių valstybių.

 

Su S. Dailydka kalbamės apie tai, ar valstybės įmonė gali dirbti taip pat efektyviai kaip privati bendrovė?

 

– Reikalaujama, kad valstybės įmonės būtų tokios pat efektyvios kaip privačios bendrovės. Koks jūsų požiūris?

 

– „Lietuvos geležinkeliai“ yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje. Esame akcinė bendrovė, kurią valdo valstybė, bet mūsų pagrindas yra komercinė veikla. Turime uždirbti pajamų ir pelno, bet kartu turime atlikti privalomus valstybės įpareigojimus. Turime tris veiklas, iš kurių tik viena – krovinių vežimas – yra komerciškai pelninga. Kitas paslaugas, pavyzdžiui, keleivių vežimą, infrastruktūros priežiūrą, turime išlaikyti iš savo uždirbamo pelno, nes tai yra valstybės įpareigojimas.

 

Efektyvumo siekiame tais pačiais metodais, kaip privatus verslas: diegdami inovacijas, technologijas, gerindami valdymą, spręsdami saugumo klausimus ir kt. Sakyčiau, Europoje tokių įmonių, kaip mūsų, nėra. Mes aštrioje konkurencinėje aplinkoje tris ketvirtadalius pajamų uždirbame iš tikros konkurencinės kovos su kitų šalių vežėjais ir kartu išlaikome valstybės įpareigojimus, viešąsias paslaugas. Europos Sąjungoje keleivių vežimas yra finansuojamos iš biudžeto, o pas mus – tik 0,1 proc. Taigi, tiek pelningos, tiek nuostolingos veiklos mūsų bendrovėje turi būti ypač efektyvios, kad būtų pasiekti bendras rezultatas.

 

– Ieškodami efektyvumo didinimo galimybių, savo gamyboje ir administracijoje pradėjote naudoti LEAN sistemą. Kodėl ją rinkotės?

 

– Šiais metais balandžio mėnesį „Lietuvos geležinkelių“ Krovinių vežimo direkcijos Radviliškio prekinių vagonų depe baigtas pilotinis optimizavimo projektas taikant LEAN metodiką, kurio tikslas – paspartinti vagonų remontą bei dažymą.

 

Pats vagonų depas yra rimtas fabrikas: ten vyksta sunkūs, dideli ir eismo saugumo atžvilgiu atsakingi darbai. Jau ir anksčiau depas buvo aukšto lygio, palyginus su baltarusiškais ar latviškais. Visgi, kadangi siekiame optimizuoti veiklą, gerinti darbų organizavimą, daryti technologinius pakeitimus, tad sužinoję, kad LEAN gali šioje vietoje būti efektyvus, galimybę išnaudojome.

 

Depe vagonai remontuojami esant ribotam darbo vietų po stogu skaičiui. Iškėlėme užduotį gauti geresnį darbų rezultatą, nedidindami darbo vietų skaičiaus. Buvo perorganizuotas remonto procesas, sukurta „greitoji linija“, nustatyti ir spartinti labiausiai remonto procesą stabdantys veiksmai. Pvz., peržiūrėtas atsarginių medžiagų paruošimas, patikslintos technologijos, sukonkretintas procesų laikas ir pan. Buvo parengta metodinė medžiaga, apmokomi ir konsultuojami darbuotojai, laikantis nuostatos, kad į gamybos procesą įsitraukę darbuotojai turi didžiulį potencialą, tereikia tą potencialą panaudoti. Šie pakeitimai sukūrė pridėtinę vertę mums ir klientui bei padidino mūsų bendrovės konkurencingumą.

 

Taigi, pasiteklus LEAN, susidėliojo efektyvesnis darbo procesas ir darbai pasisuko gerokai greičiau: dabar prekinių vagonų depas gali suremontuoti 15–20 proc. vagonų daugiau ir užtikrina greitesnį remontą klientams.

 

– Vadybą – darbo organizavimo būdą – taip pat galima paspartinti naudojantis LEAN metodika?

 

– Gamybinis procesas neatsiejamai susijęs su vadyba. Vadybininkai taip pat turi sudėlioti procesus, kad jų darbas būtų efektyvus. Tiesa, pažvelgti į savo darbo efektyvumą iš šalies nėra paprasta: tiek vadybininkai, tiek gamybos žmonės kasdien gyvena ta pačia rutina ir kartais neįsivaizduoja, kad kai ką galima padaryti geriau.

 

Mūsų atveju pastebėjome, kad žmonės savo darbą dirbo labai individualizuotai, atlikdavo tik savo užduotis, nematė bendro rezultato, nors rezultatas – tai bendras depo darbas. Tuo tarpu, kai vadovybė, technologai, meistrai pagal LEAN metodiką susidėliojo darbo procesus, pradėjo matuoti tiesiogiai su rezultatu susijusius proceso rodiklius — rezultatai pradėjo gerėti. Ypač svarbu, kad darbas vyktų geranoriškai, entuziastingai, nes projekto sėkmė priklauso ir nuo darbuotojų asmenybių.

 

– Ar kituose padaliniuose planuojate panaudoti LEAN metodiką?

 

– Į LEAN projektus įsijungė ne tik Radviliškio prekinių vagonų depo, bet ir centrinės administracijos, Krovinių direkcijos, Eismo valdymo, kitų padalinių darbuotojai. Jie praplėtė savo akiratį, sužinojo naujų dalykų. Be to, gimė naujų pasiūlymų, kaip galima optimizuoti darbus skyriuose. Ateityje turime planų panašius ar analogiškus projektus įgyvendinti ir kituose bendrovės struktūriniuose padaliniuose.